4.1 Usu, barzdu skutimas ir kirpimas - Is barzdu istorijos

4.2. <<<

Kirpejo Menas - Usu, barzdu skutimas ir kirpimas

GrazuteRoom

Senoves Egipto vyrai visi skusto barzdas - salindavo plaukus nuo smakro specialiaia pjautuvo formos
irankiais, pagamintais is akmens arba bronzos.
Per iskilmingas ceremonijas ar misias faraonai issiskirdavo ne tik savo karunomis ir skeptrais, bet ir dirbtinemis barzdomis, kurios simbolizavo valdymo galia. Sios barzdos buvo tvirtinamos prie pasmakres specialiais raisteliais. Barzdos budavo ivairiu formu: supintos i kasele su garbanele jos gale, trikampes, staciakampes, nedideles apimties. Jas puosdavo auksine gyvatuke - valdzios simboliu.
Sirijos ir Babilonijos valdovai nesiojo didziules barzdas, jas tvarkingai ir graziai  sugarbanodavo. Barzdos budavo tokios dideles, jog atrodydavo kaip dirbtines.
Indijoje vyrai barzdas dazydavo augaliniais dazais, naudodavo aromatinius aliejus, kvapnias medziagas. Usus ir barzdas garbanodavo. Turtuoliai, kad nesugadintu garbanu, nakciai ant usu ir barzdos uzsimaudavo specialius gaubtuvus. Diena barzdas susukdavo arba ant ju uzdedavo specialius tinklelius. Isvyniodavo barzdas tik iskilmiu metu.
V-XV a. galu genties vyrai nesiojo dideles barzdas, taciau del Romos kulturos itakos atsirado paprotys jas skusti, paliekant nedidelius usus. Daznai ant skruostu buvo paliekami nedideli plauku kuoksteliai - zandenos.

XII a. Bizantijoje buvo madingos apvaliu formu barzdos ir usai. Barzdu plaukai buvo tvarkingai sugarbanojami ir pakerpami. Vyrai kartais nesiojo tik barzdas be usu ir atvirksciai.
Atgimimo epochoje Italijos vyrai svariai skusdavo veidus ir barzdas augindavo tik sulauke brandaus amziaus. To meto pagrindine grazios barzdos salyga buvo tolygi jos spalva, todel, atsiradus zilu plauku, barzdas dazydavo zydrai balta spalva.
XV a. pabaigoje ir XVI a. pradzioje, pasikeitus sukuosenu stiliui, tapo madinga nesioti barzdas ir usus. Pavyzdziui, Vokietijoje augimo ivairiu ilgiu apvalias, dvigubas, "zabo" tipo, trikampio formos barzdas. Kartais barzdos plaukai budavo auginami tik ant vieno skruosto, o kitas budavo svariai nuskutamas. Usai budavo garbanojami.
XIV-XV a. dauguma Rusijos bajoru nesiojo ivairu stiliu barzdas. Be jau tradicines "kastuvo" formos, buvo auginamos dvieju daliu, smailiakampes barzdos.
Prancuzijoje tuo metu buvo madinga palikti nedideli kuoksteli plauku po apatine lupa.
XIX a. madingos buvo pasagos ar veduokles formu barzdos.
XX a. pradetos auginti nedideles "kubietisko" stiliaus trikampes formos barzdos.

4.2. <<<

Kirpejo Menas - Usu, barzdu skutimas ir kirpimas

GrazuteRoom