Lot. Compositio - sudestymas, sukurimas. Sukuosenos kompazicija - tai darnus atskiru komponentu sujungimas i visuma tam tikra tvarka, sukuriant tam tikra forma.
Visose meno rusyse yra kompozicija (daileje, kine, muzikoje ir t.t.). Kompozicija yra buityje, interjere.
Kuriant sukuosenos kompozicija kirpejo uzdavinys yra visu formos elementu tarpusavio suderinimas - bendras rysys. Kiekviena kompozicija, kaip bendra sistema, sukuriama, derinant pagrindinius, maziau svarbius ir antraeilius elementus. Is to isplaukia kompozicijos principai (taisykles):
a. Kompozicijos komponentu ir priemoniu pavaldumas sukuosenos paskirciai.
b. Kompozicijos centro buvimas (nustatymas).
c. Visu kompozicijos komponentu ir detaliu tarpusavio proporcijos bei, proporcingumas zmogaus veido ir figuros atzvilgiu.
1. Kompozicijos komponentu ir priemoniu pavaldumas sukuosenos paskirciai reikskia, kad sukuosena turi buti funkcionali, t.y. atitikti paskirti (darbininkes, sportininkes, dainininkes ir t.t. sukuosena).
Egzistuoja keletas kompozicijos centro apibrezimu, bet dazniausiai tai pagrindiniu, svarbiausiu rysiu tarp visu elementu sukoncentravimo vieta. Tai modelio tikslinis centras. Kompozicijos centras gali nesutapti su geometriniu centru ar simetrijos asimi. Tuo atveju atsiranda dinamika (51 pav.).
2. Visi komponentai, sudarantys kompozicijos centra (akcenta), skirstomi i tipus:
a.
pagrindiniai - komponentai, sudarantys formos mase (formos mase su konturo linijomis);
b.
dekoratyviniai - konstruktyviniai komponentai (raitiniai, kirpciukai, papusalai ir kt.).
Svarbus sukuosenos kompozicijos pozymis yra formos mases pusiausvyra (52 pav.), t.y. tokia jos bukle, kai visi elementai tarpusavyje subalansuoti. Kompozicijos pusiausvyra - tai dysziu pusiausvyra. Ji priklauso nuo pagrindiniu kompozicijos komponentu paskirstymo centro atzvilgiu ir susijusi su proporcijomis, formos plastika, erdves organizavimu ir atskiru daliu spalviniu tonu rysiu visumoje.
Taigi pagrindines antrojo principo taisykles:
a. Centrinio kompozicijos akcento nustatymas ir kiyu komponentu pavaldumas jam.
b. Kompozicijos pusiausvyra
c. Igyvendinant treciaji principa labai svarbu dydis - sukuosenos formos dydzio santykis su galvos dydziu, veido bruozais, zmogaus figura, formos daliu tarpusavio priklausomybe bei proporcijos, atsizvelgiant i madingos detales dydi, kiekvienos dalies proporcingumas visai sukuosenos formai.
Didele reiksme visos sukuosenos ir atskiru jos detaliu dydziui turi plauku spalva ir figura. Skirtingu plauku spalvu sukuosenos, atsizvelgiant i detales ir elementus, gali atrodyti didesnes arba mazesnes.
Atsizvelgiant i sukuosenos ar atskiru detaliu dydi, pavyzdziui, veido bruozus, objektyviu kriteriju neegzistuoja, nes kiekviena nauja mada pateikia savo proporciju sistema, bet kad ir kokia butu mada, sukuosenos dydzio reikalavimu reikia paisyti.
Sukuosenos detaliu kiekis, forma ir dydis, ju palyginimas su modeliu butinai turi buti tikslus modeliuojant, nes bet kokio komponento pakeitimas keicia detaliu isdestyma arba tos sukuosenos dalies, kurioje tas komponentas yra, forma ir dydi. Visa tai glaudziai susije ir su visu sukuosenos, galvos ir zmogaus figuros dydziu.
Kompozicija gali buti tikslinga, jeigu ja atliekant buvo laikytasi taisykliu.
Yra 6 sukuosenu komponavimo budai (darnios kompozicijos sukurimo priemones): tapatybe, kontrastas, niuansas, ritmas, simetrija, asimetrija.
Tapatybe - visiskas formos vienarusiu elementu sutapimas (53a pav.) (darnu rysi siuo atveju lemia visiskas panasumas).
Kontrastas - aiski formos vienarusiu elementu priesingybe ir skirtumas (53b pav.)
Ritmas - nuoseklus elementu derinimas arba pasikartojimas (53a pav.)
Simetrija - visiskas vienos puses liniju, detaliu ir kitu elementu isdestymo formos bei dydzio sutapimas su kita puse pagal simetrijos asi (sukuosenos simetrijos asimi priimta laikyti isivaizduojamas vertikalias linijas, einancias per veido ir pakausio viduri (54 pav.)
Asimetrija - skirtingas vienos puses detaliu ir elementu isdestymas, dydis, forma bei linijos, palyginti su kita puse (55 pav.).
